„Šviesos veiksmai ir kančios“ J. V. Gėtei - 270

Visagino viešosios bibliotekos filiale (Sedulinos al. 14/3) atidaryta literatūrinė paroda „Šviesos veiksmai ir kančios“, skirta Johano Volfgango Gėtės 270 – osioms gimimo metinėms atminti.

J. V. Gėtė (1749–1832) yra viena iškiliausių Apšvietos epochos asmenybių, vokiečių poetas, prozininkas, dramaturgas, filosofas, mokslininkas, diplomatas. J.V. Gėtė, gimė protestantų šeimoje. Vaikystėje skaitė Bibliją, o jaunystėje lankė pietistų būrelius, kur daug dėmesio buvo skiriama jausmams, savęs stebėjimui. Nuo pat jaunystės Gėtė mėgo lankyti teatrą, pats vaidino mėgėjiškuose spektakliuose. 

Sekdamas šeimos tradicija jaunasis J.V. Gėtė studijavo teisę. Tačiau niekada nedirbo teisininko darbo, kokį įsivaizduojame dabar. Rašytojas mėgo globėjus, palydovus, sekretorius, flirtą. Studijavo su pertraukomis. Po studijų kurį laiką dirbo teismo rūmuose, lankėsi įvairiuose dvaruose, jų salonuose diskutavo apie literatūrą. 

J.V. Gėtė rašė nuo ankstyvos jaunystės iki gilios senatvės – nepaprastai lengvai ir daug, bet nesistemingai, užmesdamas kūrinius dešimčiai - dvidešimčiai metų, juos perdirbinėdamas.  Rašytojas kūrė madingų žanrų kūrinius, kuriuose atspindėjo populiarios tų laikų temos. J.V. Gėtė mėgo rašyti farsus, idiles, dainas, satyrinius eilėraščius, vestuvių poemas, proginius eilėraščius, komedijas, biblines dramas, Užgavėnių vaidinimus, šiurkščias parodijas, epigramas. Į kūrinius įtraukdavo gautus laiškus, veikėjus pavadindavo draugų vardais. Kūrybos neskyrė nuo gyvenimo, kūriniai itin biografiški, tai tiesiog gyvenimo stebėjimai ir užrašai. 

Skiriami du J.V. Gėtės kūrybos periodai: ankstyvasis (sentimentalusis, preromantiškasis) ir vėlyvasis (brandusis, klasikinis). 

Kaip tikras Švietimo epochos žmogus, J.V. Gėtė jautėsi laisvas, kūrybingas, turintis laiko ir išteklių lavintis, domėtis visomis sritimis. Būdamas pasiturintis, savarankiškai studijavo menotyrą, gamtotyrą. Rašytojas ypač domėjosi alchemija, fizionomika, spiritizmu, pranašavimo menu, kabala – šiose knygose jį traukė įvairūs simboliai, emblemos, alegorinės figūros. Visą gyvenimą J.V. Gėtė priklausė slaptoms draugijoms. J.V. Gėtė buvo mažiausiai susijęs su filosofija – jos nemėgso, ji jam atrodė nuobodi. Labiausiai domėjosi gamta ir žmogumi. 

Specialiai meno ir literatūros nestudijavęs J.V. Gėtė turėjo daug patarėjų šiais klausimas ir todėl gana gerai išmanė įvairių epochų Europos kultūrą. Jis buvo susipažinęs su Antikos, Viduramžių, Renesanso kultūra; Rašytojas per savo ilgą gyvenimą patyrė racionalizmo ir švietimo, sentimentalizmo bei romantizmo kaitą. Jo kūryboje įvairių epochų idėjos susikristalizavo į vieną – žmogaus prigimties, paskirties ir laimės - problemą. 

 

Brangink svajonę

širdyje giliai,

Dėkingas sveikink

medį pakelėj,

Išmok atskirti tiesą

nuo apgaulės.

                          J. V. Gėtė

 

(Straipsnis paimtas iš šaltinio rašyk.lt)

https://www.rasyk.lt/rasytojai/johanas-volfgangas-gete.html