Naujausias tyrimas rodo – viešosios bibliotekos gerina lankytojų gyvenimo kokybę

Tarptautinė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanija „Kantar“, bendradarbiaudama su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, atliko Lietuvos bibliotekų tyrimą, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip bibliotekų lankytojai vertina šios institucijos teikiamų paslaugų kokybę, ką jie mano apie bibliotekų interneto paslaugas, kokie yra viešojo interneto prieigos vartojimo įpročiai, motyvai ir nauda vartotojams.

Apibendrindama tyrimo rezultatus, „Kantar“ kompanijos įžvalgų ir rinkodaros tyrimų direktorė Renata Sadunišvili sakė, kad Lietuvos bibliotekos yra pelniusios ypač aukštą lankytojų pasitikėjimo kreditą, jos realiai keičia ir gerina lankytojų gyvenimo kokybę, pateisina jų lūkesčius ir jau yra tapusios stiprias pozicijas išsikovojusiais bendruomenių centrais. „Didelis, vieningas ir stiprus Lietuvos bibliotekų tinklas su profesionaliais darbuotojais šiuo metu turi vieną iššūkį – kurti strategijas, įgyvendinti jas ir išlaikyti tokį pat aukštą lygį“, – sakė įžvalgų ir tyrimų specialistė.

Surinkti duomenys lyginti su projekto „Bibliotekos pažangai 1“ metu atliktos viešosios interneto prieigos vartotojų apklausos duomenimis. Tyrimą pristatė kompanijos „Kantar“ atstovės Renata Sadunišvili, Skaistė Varnienė, Alicija Miliauskienė ir Nacionalinės bibliotekos Projektų valdymo skyriaus vadovė Giedrė Čistovienė. Sužinoti daugiau įdomių faktų, duomenų ir nuomonių apie Lietuvos bibliotekų vartotojus ir jų požiūrį į bibliotekas galėsite paspaudę šią nuorodą.

„Tyrimo rezultatai akivaizdžiai parodo per dešimtmetį įvykusius pokyčius ir atskleidžia bibliotekų kuriamą vertę. Bibliotekos ne tik prisideda prie skaitmeninės atskirties problemų sprendimo, bet ir realiai padeda žmonėms spręsti kasdienes problemas, skatina naujų produktų ir paslaugų atsiradimą įvairiose vietovėse, sudarydamos sąlygas naudotis informacinėmis technologijomis tiems, kurie turi ribotas galimybes, t. y. kaimo vietovių gyventojams, vyresnio amžiaus ir mažas pajamas gaunantiems asmenims“, – pažymėjo G. Čistovienė.

Apklaustieji biblioteką dažniausiai suvokia kaip vietą, kurioje malonu leisti laiką ir kurioje dirba kvalifikuoti specialistai, suteikiantys profesionalią pagalbą. Palyginti su 2009 m., išaugo bibliotekininko svarba, pasikeitė jo vaidmuo: 2019 m. bibliotekininkas tapo konsultantu ir vienu svarbiausių motyvų, skatinančių naudotis bibliotekos paslaugomis (pokytis nuo 22 proc. iki 46 proc.). Bibliotekų teikiamas paslaugas lankytojai vertina labai gerai (bendro vertinimo vidurkis siekia 9,5 iš 10). Net 93 proc. lankytojų tikrai rekomenduotų bibliotekoje apsilankyti savo šeimos nariams ar draugams. Tokią palankią lankytojų nuomonę apie bibliotekų veiklą rodo ir labai aukštas NPS (Net Promoter Score) indeksas, apibūdinantis lankytojų pasitenkinimo ir lojalumo lygį. Bibliotekų NPS siekia 91 procentą. Apklausos dalyviai teigė, kad naudojimasis internetu bibliotekoje teigiamai veikia jų socialinį gyvenimą (pagerina vyresnio amžiaus žmonių bendravimą su artimaisiais) ir padeda įgyti žinių bei įgūdžių, pritaikomų asmeninėje ir darbinėje veikloje.

Nors Lietuvoje nuosekliai didėja interneto prieinamumas, interneto prieigos reikšmė ateityje išliks svarbi. Prognozuojama, kad ateityje bibliotekos internetu naudosis dabartiniai 45-mečiai ir vyresni asmenys, turintys aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą, gaunantys vidutines pajamas asmenys.

Išsami tyrimo ataskaita žr. ČIA https://www.lnb.lt/paslaugos/bibliotekoms/atlikti-tyrimai