Joninių žolynų galia

Joninės – trumpiausios nakties – vasaros saulėgrįžos šventė. Saulėgrįža Lietuvoje sutampa su augalų branda – tada jie yra vešliausi ir gyvastingiausi, todėl Joninių tradicijos, apeigos itin susijusios su gamta, augmenija. Per Jonines skinamos žolės, laukų gėlės, iš jų pinami vainikai. Vainiko reikšmė Joninių šventėje ypatinga. Apskritas, be pradžios ir pabaigos – tai amžinumo, nuolatinio pasikartojimo simbolis. Savo forma jis panašus į saulę, teikiančią šviesą ir gyvybę.

Birželio 19 d. pievomis ir vasara kvepiančioje Meno galerijoje – skaitykloje vyko edukacinis renginys „Joninių žolynų galia“.  Apie senuosius Joninių papročius papasakojo bibliotekos savanorė ir etnokultūros puoselėtoja Nijolė Kliučinskienė. Dalyviai sužinojo, kad yra trys saulėgrįžos šventės pavadinimai: Kupolė, Rasos ir Joninės. Seniausias yra Kupolės pavadinimas, kuris kilo nuo žodžio „kupoliauti“ – rinkti žoles. Vėliau buvo pradėtas minėti ir Rasos vardas. Joninėmis šventė pradėta vadinti Jono Krikštytojo garbei. 

Deivės Kupolės kostiumą vilkinti bibliotekininkė Violeta Šeršniovienė susirinkusius mokė pinti svarbiausią ir gražiausią Joninių atributą – žolių ir lauko gėlių vainiką. Visi renginio dalyviai pynė susidomėję, vienas kitam padėdami, patardami, pasakodami įvairias Joninių naktį nutikusias istorijas beieškant paparčio žiedo.