Knygų paroda „Antanui Baranauskui -185“

Visagino viešosios bibliotekos filiale 2020 m. sausio 6-30 d. buvo atidaryta knygų paroda, skirta Antano Baranausko 185-osioms gimimo metinėms paminėti.

Antanas Baranauskas gimė 1835 m. sausio 17 d. Anykščiuose. Poetas, kalbininkas, katalikų bažnyčios veikėjas. Pirmasis, kuris atskleidė lietuvių kalbos grožį ir galimybes.
 
1835 m. jis baigė Rumšiškių raštininkų mokyklą, iki 1856 m. raštininkavo Vainute. Raseiniuose, Sedoje, Skuode. Telšių gimnazijoje įsigijęs 4 klasių baigimo pažymėjimą, toliau mokėsi Varnių kunigų seminarijoje. 1862 m. baigė Peterburgo dvasinę akademiją. Iki 1864 m. studijavo Miuncheno, Romos, Leveno universitetuose. 1866-1884 m. Kauno kunigų seminarijos prefesorius. Svarbiausius poezijos kūrinius parašė 1857-1863 m. Reikšmingiausias kūrinys - romantinė poema „Anykščių šilelis“, kuriame apdainuojama gimtojo krašto gamta, idealizuojama Lietuvos senovė, kaip kontrastas jo laikotarpio realijomis atskleidžiamas gamtos ir žmogaus dvasinis ryšys, protestuojama prieš tautinį lietuvių tautos engimą. Šita poema - pirmas didelis lietuvių literatūros kūrinys, pagrįstas lyrinio įsijautimo ir išgyvenimo poetika, turįs ryškias potekstes ir daugiaprasmiškumo perspektyvas; jai būdinga gyva, vaizdinga kalba, intonacinis išraiškingumas, gausūs tautosakos elementai. Poemoje „Kelionė Petaburkan“ (1859 m.) A. Baranauskas pirmasis lietuvių poezijoje išreiškė lietuvių tautos protestą prieš carinę nacionalinės priespaudos politiką, pranašavo caro imperijos žlugimą; joje yra religinio fanatizmo, nacionalistinių nuotaikų. Šiai poemai, poeto kūriniams „Pasikalbėjimas giesminyko su Lietuva“, „Dievo rykštė ir malonė“ būdingas idėjinis ir meninis nelygumas. Eilėraštyje „Ko gi skaudžia man širdelę“ išryškinama meilė tėvynei, sielvartaujama dėl nepavykusio 1863 m. sukilimo dalyvių kančių.
A. Baranauskas daug nusipelnė lietuvių dialektologijai: sudarė pirmąją lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją („Pastabos apie lietuvių kalbą ir žodyną“), sukaupė tarminės medžiagos, išvertė į lietuvių kalbą Augusto Šleicherio lietuvių kalbos gramatiką ir jos pagrindu parašė gramatiką „Kalbamokslis lietuviškos kalbos“, sukūrė kalbos terminų ir originalią rašybą, paremtą kalbos garsų kilmės principu. Kaip matematikas mėgėjas tyrė pirminių skaičių savybes. Anykščiuose veikia A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus http://www.varanauskas.lt įkurtas 1962 m. 1985 m. Anykščiuose pastatytas poeto biustas (skulptorius Arūnas Kynas). Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Anykščiuose, ant upės kramto, suformuota graži aikštė ir pastatytas paminklas (skulptorius Arūnas Sakalauskas).
 
Informacijos šaltinis: